Ir ką mes čia toje šventėje turime? Paraiškas padavė įspūdingas, 94 ekipažų sąstatas. Deja, kalendoriuose šį įvykį nepamiršo pasižymėti 65 tandemai. Kitiems 29 ekipažams redakcija išsiųs Bilobil‘o pakuotę ar panašaus poveikio lietuvių liaudies medicinos ekvivalentą. Šiaip jau tokiais skaičiais, šios rašliavos autorius, didžiai džiaugiasi, nes neatsimena tokio gausaus dalyvių legiono. Kitas, gal net dar labiau džiuginantis faktas yra tas, jog tarp tų 65 dalyvių beveik pusė yra lietuviai. Tikiu, kad tai yra kryptingo organizatorių darbo rezultatas, o ne atsitiktinė sėkmė. O be lietuvių, kaip visada turime labai margą paletę kitų šalių vėliavų, plevėsuojančių prie ralio štabo. Šį kartą nuolat gausius draugų iš Ukrainos ir Rusijos būrius, keitė vakarų kaimynystė – vis labiau mūsų čempionatus atrandantys lenkai ir čekai. Sulaukėm svečių iš Pirėnų pusiasalio, savo jėgas ant neįprasto paviršiaus išbandė ispanų ir portugalų ekipažai. Labai, labai ilgos kelionės nepasibodėjo japonas Yuichi Sato ir argentinietis Gera Rock. Pastarasis galbūt su lietuvių dakaristais atkeliavo? Ir visuomet smagu matyti latvių veteraną – Toms Kineens.

Ir pats ralis šiais metais kitoks. Jeigu jau buvo įprasta apturėti mini dakarą sniegynuose su 11-12 ruožų ir pusvalandžio servisu, kuriame nė pusės ratų nespėji išsitiesinti ir iškopti sniego iš salono, prikritusio per išdaužytus langus. Taigi vos 7 ruožai ir dvi pusvalandžio trukmės serviso zonos. Trys iš keturių skirtingų ruožų buvo važiuojami du kartus. Kilometražas 53,5 km – pakankamas prisidaryti bėdų, bet per mažas, kad ramus važiavimas iki finišo garantuotų vietą taškuose, jau nekalbant apie podiumą. Juolab, kad kai kurie ruožai - tikras rock‘n‘rollas.

Persiprašau už tokią ilgą įžangą. Dabar jau pradėsime žiūrėti kas gi toje žiemos šventėje įvyko. Ralį atidarė 7,7 km GF Autolizingas ruožas – pats tas itin greitam apšilimui, pilnas greitesnių ir lėtesnių sekcijų, su keletu labai pavojingų greitų vietų. Tad džiaugėsi tie, kurie išgėrė kavos puodelį prieš startą. Fenomenalų greitį iš pat ryto rodė Arnas Kerbelys su Citroen DS3 R5. Artimiausią varžovą pirmame ruože jis aplenkė beveik 7 sekundėmis, kas yra pakankamai daug, žinant tokį kiekį galimų ralio nugalėtojų. Deja, vienas iš jų pasitraukė jau pirmame ruože. Ignas Augustonis, 2017 metų LRČ sezono greičiausias lietuvis, per plačiai įveikė kairį posūkį, o įvairūs įšalę kieti dalykai pasislėpę sniege pasirūpino, kad Simuliatorių Akademijos Fabia R5 toliau nebevažiuotų. O štai ispanui Javier De Diego buvo sunku matyti kelią. Čia kaip iš tos pasakos – „balta balta kur dairais..“ Smagi kova nusimatė ir tarp dviašių automobilių. Vietoje įprastų R2 automobilių kovos 2WD įskaitoje, žiūrovai išvydo mažų mažiausiai įspūdingą Porsche, Lotus ir Renault trikovę, kurioje kovojo ukrainietis Alexander Drive, 2017 LRČ čempionas lenkas Tomek Wach ir mūsų tėvynainis Gedvis Ralistaz.

Jau iš karto po pirmo ruožo dalyviai turėjo galimybę susitvarkyti arba susireguliuoti automobilius. Taigi po apšilimo ruožo ir serviso, visas likęs automobilių parkas iškeliavo įveikti trejetos ruožų sekcijos. „KROWN“ ruožas – siaurokas, bet pakankamai  greitas ir vietomis reikalaujantis itin didelio tikslumo. Jį sportininkai įveiks du kartus. O tarp šių ruožų įsiterps „Toyota Hybrid“ ruožas, kurį antrą kart dalyviai testuos kitoje sekcijoje. Šis ruožas mano anksčiau minėtas „Rock‘n‘rollas“,  platus ir labai greitas, kitaip tariant – „gazas dugnas“. Lyderių vid. greitis ten siekia gerokai virš 100km/h. Perr tuos 3 ruožus nieko labai stebėtino neįvyko. Arnas Kerbelys po truputį didino persvarą, kuri siekė 14,3 sekundės. Kaip minėjo Arnas, viskas buvo gerai, tik kiek per daug sušalusių pusnių, į kurias ne vieno dalyvio automobilio šakė ar vairo traukė buvo sulankstyta. Antroje vietoje įsitaisė su Mateusz Przyszlakwski, su kiek senesniu, bet vis dar greitu Peugeot 207 S2000. Lenkas turėjo palyginti ne tokią ir mažą 11 sekundžių barjerą nuo trečios vietos, kurią okupavo Rokas Ravinkis su Ford Fiesta R5. O lyginu aš su tuo, kas dedasi toliau  rikiuotėje, nes ten labai ankšta. Į puse minutės ten sutelpa 13 ekipažų, kai kur atsilikimai siekia dešimtis sekundės dalių, tad rotacija po kiekvieno ruožo įvyksta pakankamai nemenka. Atskiro pagyrimo vertas Tomek Wach, jis su itin egzotišku Lotus Exige ramiai, petys petin kovoja su R5 ir S2000 vairuojančiais pilotais. Aštuntoje vietoje įsitaisė seniai matyta mūsų čempionatuose, RBR-LT veteranė – Sisi Saulutė su Citroen DS3 R5. Tarp dviem ratais varomų automobilių nepavejamas buvo jau minėtas Tomek Wach. Už jo, 15s nuotoliu žiedinių lenktynių ikona Porsche 911 GT3 su Alexander Drive už vairo. Trečioje vietoje Gedvis Ralistaz su Renault Clio R3T.

O po dar vieno ir galutinio serviso, likusieji ekipažai ruošėsi įveikti dar tris ruožus. Vienas iš jų jau važiuotas, o kitas, kurį teks važiuoti du kartus - naujas ir daug kam problemų pridaręs „Eberspacher“. O problemų jis pridarė daugiausiai lietuviams. Penktame greičio ruože, kuris gerokai mažiau naudotas ir žinomas bei su dar kietesnėmis pusnimis, karaliavo užsieniečiai. Ypatingai čia pasireiškė ispanas Javier De Diego, laimėjęs ruožą. Ralio lyderis Arnas Kerbelys pralaimėjo 8 sekundes savo artimiausiam konkurentui Mateusz Przyslakowski. Rokas Ravinskis po ruožo iš 3 krito į 5. Stipriai per pozicijas krito ukrainietis Kirill Kolomiets su Lancer Evolution IX, o taip pat ir rusė Katya Ivanova. Šeštame greičio ruože vėl vadžias perėmė lietuviai. Šiame ruože greičiausias buvo Vilius Šaltenis, o už jo, dar keletą sekundžių dalių nuo Arno Kerbelio nugriebęs - Mateusz Przyslakowski. Trečią laiką parodęs Rokas Ravinskis vėl šoktelėjo į 3 vietą bendroje įskaitoje. Įdomiausia, kad šitame greitame ir plačiame ruože, per abu važiavimus nepasitraukė nė vienas dalyvis. Ko nepasakysi apie finalinį, „kietapusnį“ „Eberspacher“ ruožą. Geriausias vietas jame vėl nušlavė svečiai iš kitų kraštų, o paskutiniuose kilometruose suklupo net 8 ekipažai, iš kurių deja pusė buvo lietuviai. Štai šiame ruože ir paaiškėjo ralio nugalėtojas. Mateusz przyzlakowski iš Arno Kerbelio atkirpo dar 6 sekundes ir to užteko, kad ant aukščiausio pakylos laiptelio Utenoje, jis stovėtų aukščiausiai. Pergalė buvo pasiekta įspūdingai maža - 2,15 sekundės persvara. Ispanas Javier De Diego su Fiesta R5, vėl laimėjęs šį ruožą grįžo į praeitame ruože prarastą trečią poziciją, iš jos išstumdamas lietuvi Roką Ravinskį. Tiesa, Roką išstūmė į penktą vietą, o tarp ispano ir lietuvio ramiai įsitaisė Tomek Wach su Lotus Exige. Čempioniškas greitis su tokiu automobiliu. Tomek‘o pagrindinis konkurentas 2WD įskaitoje, Alexander Drive su Porsche finišavo aštuntas. Trečias šioje įskaitoje Gedvis Ralistaz su Renault Clio R3T, bendroje suvestinėje užėmęs 18 vietą tarp tų nefinišavusių nelaimėlių, buvo ir čekas Otas Plojhar. Jis visą ralį maišėsi šalia penketuko, o jam pasitraukus, daug ekipažų kilstelėjo viena vieta. Didis mūšis vyko ir kitose klasėse. Tarp anksčiau karaliavusių, bet vietą po saule R5 klasės automobiliams atidavusių standartinės gamybos automobilių (N4), aukščiausiai finišavo ispanas Juan Marzoa su Subaru Impreza N14. Vos 4,5 sekundės jam pralaimėjo ukrainietis Kirill Kolomiets su Mitsubishi Lancer Evo IX. Iš kart už jo, nė sekunde neatsilikęs finišą pasiekė Kiril tautietis Nikita Sorokin, važiuojantis viena evoliucija naujesniu Evo. Visi jie bendroje įskaitoje užėmė 10, 11 ir 12 vietas. Komandų įskaitose ekipažai daugiausiai taškų surinko į Old School Racing, OKrally Team ir Evirmedas kraičius.

Štai toks tas mūsų vienintelis ir nepakartojamas Winter Rally buvo šiais metais. Pamokė, kad pusnis reikia mylėti švelniai, o naujesnius ruožus susirašyti geriau ir važiuoti greičiau, nes ta viena ar kita sekundė gali lemti ar gaudysi šampano lašus krentančius nuo pakylos, ar pats išliesi šampano bonkę konkurentui ir draugui už kombinezono. Džiugu dėl lietuvių puikių rezultatų ir ačiū draugams iš svečių kraštų, kad  padeda mums greitėti.

Vilius Šaltenis